PASKUTINĖ NEPARDUODAMA PREKĖ

Le dernier article invendu / The Last Unsellable Item

Tomas Lagūnavičius

„Carrefour Market“, 67 Bd Saint-Marcel, 75013 Paryžius, Prancūzija, 2026 m. rugsėjo 4 d., 21:10 val.

Tomo Lagūnavičiaus performansas „PASKUTINĖ NEPARDUODAMA PREKĖ“ (Le dernier article invendu / The Last Unsellable Item) įvyko 2026 m. rugsėjo 4 d. 21:10 val. Paryžiuje, prekybos centro „Carrefour Market“ erdvėje. Užuot pasirinkęs muziejų, galeriją ar įprastą performanso erdvę, menininkas pasirinko prekybos centrą – vietą, kurioje daiktai nuolat klasifikuojami, įkainojami, išdėstomi, pasirenkami ir išimami iš apyvartos. Šis kontekstas tampa esmine kūrinio medžiaga.

Performanso centre – retorinis klausimas: „Argi žmogus nėra tokia pati prekė kaip ir prekės prekybos centre? Jei žmogus yra prekė, kokiai kategorijai jis priklausytų? O jei ne – kas tuomet yra žmogus?“

Iš pirmo žvilgsnio šis klausimas atrodo paprastas, tačiau jis nukreipia į vieną fundamentaliausių šiuolaikinės visuomenės problemų – žmogaus, prekės, vertės ir ekonominės sistemos santykį.

Karlas Marxas „Kapitale“ analizuoja prekę kaip turinčią vartojamąją vertę ir vertės formas; jos vertė atsiskleidžia per socialinius santykius ir mainus. Marxas taip pat aprašo prekinį fetišizmą – procesą, kurio metu socialiniai žmonių santykiai ima atrodyti kaip santykiai tarp daiktų. Lagūnavičiaus performansas apverčia šią teorinę perspektyvą: jeigu prekės tampa socialinių santykių tarpininkėmis, kas nutinka žmogui, kai jis pats pradedamas traktuoti kaip ekonominis objektas?

Šiame kontekste prekybos centras tampa savotišku šiuolaikinės visuomenės modeliu. Čia kiekvienas objektas turi kategoriją, paskirtį, kainą ir vietą sistemoje. Todėl menininko klausimas apie žmogaus kategoriją tampa ontologine provokacija. Jeigu žmogus būtų prekė, kur jį reikėtų padėti? Prie maisto produktų? Paslaugų? Darbo? Prabangos prekių? O gal reikėtų sukurti visiškai atskirą lentyną – „Žmogus“?

Tačiau būtent čia ir prasideda paradoksas. Žmogaus negalima iki galo apibrėžti jo ekonomine verte. Žmogaus laikas gali būti parduodamas kaip darbo jėga, kompetencija gali tapti rinkoje parduodama paslauga, kūnas gali tapti ekonominių santykių objektu, o dėmesys – vartotojiškos ekonomikos ištekliumi. Tačiau nė viena iš šių funkcijų neapima žmogaus kaip subjekto visumos.

Šią problemą galima išsamiau atskleisti pasitelkiant Jeano Baudrillard’o teoriją. Baudrillard’as teigė, kad vartotojiškoje visuomenėje prekės egzistuoja ne vien dėl jų vartojamosios ar mainomosios vertės – jos taip pat tampa ženklais, reiškiančiais statusą, tapatybę, gyvenimo būdą ir socialinę padėtį. Taigi vartojimas tampa ne vien daiktų naudojimu, bet ir ženklų sistema.

Ši perspektyva radikaliai išplečia Lagūnavičiaus keliamą klausimą. Galbūt šiuolaikinėje visuomenėje žmogus nėra tiesiog prekė. Galbūt jis tampa ženklu tarp kitų ženklų.

Žmogus gali būti vartotojas, darbuotojas, klientas, profesionalas, prekės ženklo atstovas, auditorijos segmentas ar statistinių duomenų vienetas. Jo socialinė tapatybė vis dažniau išreiškiama per vartojamus objektus ir jiems priskiriamas simbolines reikšmes. Baudrillard’o analizėje vartojimo objektai sudaro sistemą, kurioje socialinis statusas ir tapatybė išreiškiami per ženklų skirtumus.

Todėl „PASKUTINĖ NEPARDUODAMA PREKĖ“ nėra vien vartotojiškumo kritika. Tai klausimas apie ribą tarp subjekto ir objekto.

Kas lieka iš žmogaus, kai jo ekonominė, socialinė ir simbolinė vertė yra nuolat matuojama?

Performanso pavadinimas pateikia paradoksalią užuominą: paskutinė neparduodama prekė galbūt apskritai nėra prekė. Galbūt tai yra pats žmogaus gebėjimas priešintis visiškam pavertimui objektu.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, prekybos centras tampa ne prekybos vieta, o ontologine scena. Lentynos tampa klasifikavimo sistema, kainos – vertės sistema, prekės – ženklų sistema, o žmogus – klausimu, kurio šios sistemos nebegali galutinai išspręsti.

Lagūnavičiaus performansas palieka žiūrovą ne su atsakymu, o su nepatogiu klausimu:

Jeigu viskam galima priskirti kainą, kas yra paskutinis dalykas, kurio kaina negali apibrėžti?

Galbūt tai – žmogus.