Projektinis realizmas

Projektiniai realistai teigia, kad:

1. Jokios realybės nėra, yra tik jos projektai.

2. Kiekvienas filosofas gali sugalvoti savo realybės projektą ir jį analizuoti, sistemizuoti, perdaryti.

3. Kitas filosofas negali jo realybės projektų kritikuoti, nes pats filosofas pripažįsta, kad tai nėra realybė, o tik racionalus projektas, kuris neturi nieko bendro su tiesa, grožiu ir gėriu.

4. Projektinis realistas teigia, kad reikia kurti tokius projektus kurie yra beprotiškai kitokie ir šokiruojantys, bet jokias būdais ne realistiniai.

5. Visus realistinius filosofijos projektus jau sukūrė prieš tai buvę filosofai. Pvz., Hegelis pasakė, kad ties juo filosofija baigiasi, kad viskas kas bus po to, tai bus tik jo filosofijos pakartojimas. Ką daryt? Kurti absoliučiai iracionalius projektus ir kuo jie labiau absurdiški, tuo geriau.

6. Projektiniai realistai mano, kad mes ne visada galime įvardinti iš kur mums kyla tam tikri įsitikinimai, kas yra gėris, blogis, grožis ir panašiai. Todėl negalime tikėti, kad tai yra tiesa.

7. Tačiau, mes tiksliai galime įvardinti savo projekcijas, kurios atsiranda iš mūsų introjekcinių laukų. Kada mes transliuojame projekcijas, mes sukuriame projektuojančią realybę, kuri gali nieko bendro neturėti su tuo, kas vyksta.