Sustabdytas ir besiplėtojantis laikas

Sustabdyto ir besiplėtojančio laiko filosofinės koncepcijos principai:

1. Sustabdyto laiko teorija teigia kad, mes gyvename ateityje arba praeityje sustabdę laiką.

2. Mes niekada nebūname čia ir dabar.

3. Mes visada skubame arba vėluojam savo sąmoningume.

4. Sąmoningumas tai netikslus svajonių ir patyrimų fiksavimas.

5. Besiplėtojančio laiko teorija teigia kad, mes papuolę į konkretų fizikinį laiką, jame neužsilaikome, o jį skaidome įvairiomis kryptimis: svajones, prisiminimus, sensorinius patyrimus ir t. t.

6. Besiplėtojantis laikas vyksta vienu momentu ir sukuria alternatyvines patirtis ir išgyvenimus.

​

Kitaip sakant, sustabdyto ir besiplečiančio laiko konceptas teigia, kad materialumas ir idealumas yra santykinio laiko charakteristika, kuri keičiasi priklausomai nuo mūsų svajonių, prisiminimų ir sensorinių patyrimų, pvz., galime sėdėti čia ir dabar kambaryje, bet nejausto jo materialumo, savo svajonėse būti ateityje, pvz., lėktuve, kuriuo mes skrendame į kitą miestą. Ir tas įsivaizduojamas buvimas lėktuve mums tampa įsivaizduojama materialia realybe, kurį mes išgyvename realiau nei buvimą kambaryje. Ši teorija iš dalies abejoja materialiu daiktų paveikumu mąstančiam ir išgyvenančiam objektui. Bet kokie ryšiai yra tarp įvairių ontologinių objektų?