Transhumanizmas yra filosofinė ir intelektualinė judėjimo kryptis, orientuota į žmogaus galimybių plėtrą, naudojant pažangias technologijas. Pagrindinis šio požiūrio tikslas – įveikti biologines ribas, tokias kaip senėjimas, liga ir net mirtis, bei sukurti „postžmogų“ – būtybę, kurios gebėjimai žymiai viršija dabartinio žmogaus ribas (Bostrom, 2005).

​

Transhumanizmo esmė kyla iš klausimo: ar žmogaus prigimtis yra galutinė, ar mes galime ją transformuoti technologijų pagalba?

​

1. Filosofinės prielaidos

Transhumanizmas remiasi keliomis pagrindinėmis filosofinėmis prielaidomis:

1. Žmogaus tobulinimo etika – technologijos gali būti naudojamos ne tik gydymui, bet ir žmogaus gebėjimų stiprinimui.

„The human species can, if it wishes, transcend itself—not just sporadically, an individual here in one way, an individual there in another way, but in its entirety, as humanity.“ – Nick Bostrom (2005)

2. Biologinės ribos nėra etalonas – žmogaus prigimtis nėra baigtinė, o kūrybiškai transformuojama.

„Human nature is not a fixed essence, but a starting point for further development.“ – Max More (1990)

3. Mokslinis racionalumas ir technologinis progresas – transhumanizmas remiasi tikėjimu, kad mokslo pažanga gali sąmoningai formuoti žmogaus ateitį.

​

2. Transhumanizmo kryptys

2.1. Kognityvinė revoliucija

Tikslas – pagerinti žmogaus intelektą ir pažinimo gebėjimus, pavyzdžiui, neurotechnologijų pagalba ar dirbtinio intelekto integracija.

 

2.2. Biologinis tobulinimas

Apima genų redagavimą (CRISPR), senėjimo procesų stabdymą ir fizinio pajėgumo didinimą.

„To be posthuman is to be able to overcome the biological limitations that constrain our species today.“ – Natasha Vita-More (2010).

​

2.3. Kibernetinė integracija

Sujungiant žmogaus sąmonę su kompiuterinėmis sistemomis, kuriamas naujas egzistencijos lygmuo. Tai iš esmės transformuoja žmogaus sąmonės sampratą.

​

3. Etinės dilemos

Transhumanizmas kelia daug etinių klausimų:

• Ar žmogaus tobulinimas turėtų būti prieinamas visiems, ar tik elitui?

• Ar „postžmogus“ išlaiko moralinę atsakomybę?

• Kaip išlaikyti tapatybę ir savastį technologijų amžiuje?

Kai kurie filosofai teigia, kad technologijos gali sustiprinti žmogaus laisvę, tačiau kiti įspėja apie galimą socialinę nelygybę ir egzistencinę riziką (Bostrom, 2003).

​

4. Kritika

Transhumanizmas kritikuojamas dėl:

• Technocentrizmo – pernelyg didelio pasitikėjimo technologijomis, ignoruojant socialinius ir psichologinius aspektus.

• Antropocentrinės ribotumo ignoravimo – ne visos biologinės ribos gali būti įveiktos be nepageidaujamų pasekmių.

• Postžmogaus rizikos – egzistencinių grėsmių, susijusių su dirbtiniu intelektu ar biotechnologijomis, valdymas.

​

Transhumanizmas nėra vien tik futuristinė vizija – tai intelektualinė platforma, leidžianti svarstyti, ką reiškia būti žmogumi technologijų amžiuje. Filosofiškai tai kelia klausimą apie mūsų etinę atsakomybę kuriant „postžmogų“.