Skurdas

Skurdas, kaip filosofinė kategorija, yra daugiasluoksnis reiškinys, jungiantis ontologinį, egzistencinį, etinį ir socialinį matmenis. Jis nėra tik materialinė būklė – tai moralinės tikrovės forma, kurioje atsiskleidžia žmogaus santykis su savimi, su kitais ir su pasauliu.

1. Ontologiškai skurdas atskleidžia būties ribotumą ir priklausomybę nuo struktūrų.

2. Egzistenciškai jis iškelia žmogaus prasmės klausimą ribinėse situacijose.

3. Etiškai skurdas išbando teisingumo principų realumą.

4. Socialiai jis parodo, kaip galia ir neteisybė institucionalizuojamos.

5. Dvasiškai skurdas liudija apie vertybinį nuosmukį.

Taigi, kalbėdami apie skurdą, kalbame ne tik apie stoką, bet ir apie žmogaus būties pažeidžiamumą, kuris reikalauja ne gailesčio, o supratimo, ne pagalbos, o teisingumo.
Filosofinė skurdo analizė atskleidžia paprastą, bet esminę tiesą: kol egzistuoja skurdas, egzistuoja ir neišbaigtas teisingumas.