.png)
Knygos

Postproceso teatro teorija ir praktika
Monografija „Postproceso teatro teorija ir praktika“ siekia nuosekliai atskleisti šios koncepcijos teorinius pagrindus ir praktines implikacijas. Joje analizuojamos Lagūnavičiaus suformuluotos teatro rūšys – morfologinis, postsimultaninis ir kitos – kaip alternatyvios teatro organizavimo formos, kurios plečia teatro kaip meno ribas ir peržengia disciplininius apibrėžimus. Šios rūšys suvokiamos ne kaip uždaros kategorijos, bet kaip dinamiškos struktūros, leidžiančios kurti naujus santykius tarp scenos ir žiūrovo, tarp veiksmo ir jo suvokimo.
Svarbi vieta šioje knygoje skiriama žiūrovo vaidmens permąstymui. Postproceso teatre žiūrovas nebėra pasyvus stebėtojas ar interpretatorius – jis tampa aktyviu dalyviu, kuriančiu prasmes kartu su performansu. Tokiu būdu teatras transformuojasi į bendrakūrybinę erdvę, kurioje kiekvienas įvykis yra unikalus ir nepakartojamas, o prasmė gimsta ne iš anksto nustatytoje struktūroje, bet pačiame vyksmo procese.
Ši monografija kviečia ne tik pažinti postproceso teatro teoriją, bet ir permąstyti pačią teatro esmę: kas yra teatras šiandien, kokias ribas jis peržengia ir kokias naujas patirties formas jis gali pasiūlyti. Tai bandymas ne tik aprašyti naują teatro kryptį, bet ir įtvirtinti ją platesniame šiuolaikinės kultūros ir meno diskurse, kuriame procesualumas, atvirumas ir dalyvavimas tampa esminėmis kūrybos sąlygomis

183 NAUJOs FILOSOFINĖS SĄVOKOS KASDIENIAM GYVENIMUI
Norėdami geriau pažinti pasaulį ir sėkmingai jame veikti, mes turime prognozuoti artimiausią ateitį. Kas artimiausioje ateityje bus aktualu?
1. Ir toliau plėsis organizacijos matricinė struktūra. Nebus vieningo vadovavimo centro, žmonės veiks mažose grupėse pastoviai keisdami kontaktus ir pereidami iš vienos į kitą.
2. Žmogus bus suprantamas kaip matricinė struktūra, kurioje egzistuoja daugybė „aš“, įvairūs mąstymo tipai, emocijos, veiksmų modeliai ir algoritmai, kurie galės vienas kitam prieštarauti, neatitikti. Į daugybinio „aš“ sąvoką įeis neįsisąmoninti, sąmoningi ir pasąmoniniai aspektai. Bus didelis dėmesys kreipiamas ne tik į patirtas psichologines ir fizines traumas, bet ir į pergales, kurios taip pat keičia mūsų funkcionavimą.
3. Bus dar sudėtingiau paskirstyti dėmesį, laiką, žmogiškus resursus siekiant užsibrėžtų tikslų.
4. Bus sudėtingiau save motyvuoti, veikti išlikus aiškioms vertybinėms orientacijoms, dėl ko aš turiu aukoti savo gyvenimą, jį paskirti.
5. Reikės išmokti greitai mokytis ir persimokyti. Reikės formuoti įgūdžius, kurie padės greitai struktūruoti informaciją ir ją įsisavinti.
6. Daliai žmonių kils problemos su socialine integracija, nes pokyčiai sociume toki greiti, kad dalis žmonių tiesiog nežino kaip jiems elgtis. Tokiu būdu jie praranda socialinius ryšius ir galimybes realizuoti savo planus, jeigu, žinoma, juos turi.
7. Taps aktualu ne tik greitai sukaupti žinių, bet ir kiek galima greičiau formuoti naujus įgūdžius, kad būtų galima sėkmingai veikti naujose darbo vietose, socialinėse aplinkose ir t. t. Neužtenka turėti žinių, reikia jas mokėti realizuoti praktikoje.
8. Paaštrės asocialumo problema. Dekriminalizuojant depsichopatologizuojant žmogaus elgesį neišnyksta asocialaus elgesio problema. Jeigu žmogus viešoje vietoje vartoja narkotikus, nedirba, vagia, kuria socialinį diskomfortą vietiniams gyventojams, šiukšlina, atlieka gamtinius reikalus ir kt. Mes tai galime vadinti kaip norime, bet tai vis tiek sukelia diskomfortą didžiajai daugumai. Ar asocialios mažumos gali diktuoti sąlygas socializuotai daugumai? Ir kita.
Filosofai, sociologai, ekonomistai, psichologai bando spręsti aukščiau išvardintas problemas ir daugybę kitų ieškodami konceptualių ir praktinių atsakymų kaip veikti dabarties ir ateities visuomenėje. Todėl noriu jums pateikti savo 90 filosofijos sąvokų, kurios padės išgyventi ir suprasti kasdieninį gyvenimą. Išgyvenus modernizmo ir postmodernizmo 4 epochas, t. y. entuziazmą ir nusivylimą, konstravimą ir dekonstrukciją, viltį ir nusivylimą, mes žengiame į naują epochą. Kokia ji? Bandysiu atsakyti šioje knygoje.
Knyga suskirstyta į 49 skyrius: ontologija, epistemologija, etika, estetika, antropologinė filosofija, socialinė filosofija, kalbos filosofija, kultūros filosofija, estetika II. Kiekviename skyriuje yra pateiktos naujos, modifikuotos filosofinės sąvokos, mano manymu, tinkančios XXI amžiuje. Kiekvienas amžius turi savo sąvokų sistemą, kurios geriau arba blogiau paaiškina to amžiaus reiškinius ir objektus. Pateiktos sąvokos tai yra tik autoriaus asmeninis suvokimas kaip turėtų būti aiškinama XXI iškylantys klausimai, problemos, reiškiniai ir objektai.